PSICHOLOGINĖ PAGALBA

Psichologinės konsultacijos nevaisingumo kelyje

Teikiu psichologines bei psichoterapines konsultacijas asmenims ir poroms, susiduriančioms su nevaisingumo iššūkiais – emociniu stresu, santykių sunkumais ir klausimais, kurių atsakymų kartais tiesiog nėra.

Su nevaisingumo tema dirbu jau daug metų – ir tai nėra tik profesinis pasirinkimas. Pati ėjau šį kelią 8 metus, todėl nesu „iš šalies” žiūrinti ekspertė. Bandžiau IVF, išgyvenau nesėkmes, kovojau su jausmais „kodėl aš?”, „ar esu tikra moteris?”, „ar mano santuoka išliks?”. Žinau, tas būsenas, kai kūnas, atrodo, tave išduoda, kai viltis ir neviltis keičiasi kas mėnesį, kai norisi užsidaryti nuo pasaulio… Žinau ir medicininę gydymo dalį. Galiu kalbėti jūsų kalba – suprantu, kas yra FSH, embrionų perkėlimas, hiperstimuliacija, implantuojantis langas ir pan.

Per daugiau nei 20 metų psichologės darbo dirbau su šimtais klientų, parašiau pirmąją Lietuvoje knygą apie nevaisingumo psichologiją. Dirbu ne tik su emocijomis, bet ir su kūnu, santykiais, egzistencinėmis krizėmis („koks mano gyvenimo tikslas, jei neturiu vaikų?”). Mano tikslas – padėti jums ne tik išgyventi, bet ir augti šiame kelyje.

Kaip padėti artimiesiems esant nevaisingumui?

Mieli artimieji, jūsų buvimas šalia turi didžiulę reikšmę. Nevaisingumą išgyvenantys žmonės dažnai jaučiasi vieni, pažeidžiami, apkrauti ne tik medicininiais sprendimais, bet ir giliais vidiniais išgyvenimais. Jūsų švelnus dėmesys, kantrus išklausymas ir priėmimas be patarimų – tai tikra, gydanti parama, kurios negali suteikti nei gydytojai, nei psichologai. Net jei nežinote, ką pasakyti – jūsų tyla, rankos paspaudimas ar žvilgsnis, pilnas supratimo, gali reikšti daugiau nei bet kokie žodžiai. Jūs turite galią būti atrama – nuoširdžia, šilta ir gyvybiškai svarbia. Toliau aptarsime kaip padėti artimiesiems esant nevaisingumui ir ko nesakyti, kad jų neįskaudinti.

Kaip padėti?

• Tiesiog būkite šalia be sprendimų. Nereikia „išgelbėti“ ar turėti atsakymų – dažnai pakanka tiesiog būti, klausytis be pertraukimo, leisti žmogui kalbėti tiek, kiek jis nori.
• Leiskite jiems patiems nuspręsti, kiek nori dalintis. Gerbkite poros ribas. Jei jie nori kalbėti – būkite atviri. Jei ne – priimkite tylą be spaudimo ir be „o kaip ten gydymai?“.
• Venkite patarimų ar palyginimų. Tokios frazės kaip „mano draugė irgi negalėjo, bet…“ ar „bandykite įsivaikinti“ dažnai žeidžia. Kiekviena pora – unikali, ir jų kelias yra unikalus, o palyginimai žeidžia.
•  Užduokite švelnius klausimus, jei jie pasiruošę kalbėtis. Pavyzdžiui: „Kaip šiandien jautiesi?“, „Ar nori apie tai pasikalbėti?“, „Kaip galėčiau tave palaikyti?“ – tai kuria erdvę saugiam ryšiui.
• Palaikykite ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Kartais mažas gestas – išvirti vakarienę, pakviesti į gamtą, padėti su kasdieniais reikalais – gali būti didžiulė pagalba, kai pora išgyvena sunkų laikotarpį.
• Būkite jautrūs šeimos švenčių metu. Venkite spaudimo dalyvauti vaikiškuose gimtadieniuose ar šventėse, kuriose daug kalbama apie vaikus – leiskite pasirinkti, ar jie nori dalyvauti, be nuoskaudos ar spaudimo.
• Neverskite jų „matyti pozityvumo“ per prievartą. Tokios frazės kaip „Viskas bus gerai“, „Matyt, taip turėjo būti“ gali nuskambėti kaip skausmo nuvertinimas. Verčiau sakykite: „Suprantu, kad dabar sunku, ir noriu būti šalia“.
• Domėkitės, bet neįkyrėkite. Jei jaučiate norą padėti – pirmiausia pasidomėkite, ką pora išgyvena, kuo ypatingas nevaisingumo patyrimas, koks būna gydymas, kaip tai veikia psichologiškai. Žinojimas kuria empatiją.
• Priimkite jų liūdesį kaip natūralią dalį šio kelio. Nereikia bandyti pralinksminti ar „nukreipti dėmesio“. Liūdesys nėra blogas – jis natūralus, gyvas, reikalingas. Tiesiog būkite šalia ir leiskite jam būti.

Ko nesakyti? T. y. patarimai, kurie žeidžia

Kartais norėdami paguosti, ištariame žodžius, kurie žeidžia labiau nei tyla. Šios frazės rodo, kaip net geranoriški komentarai gali skaudinti, nes sukelia skausmą ar kaltės jausmą. Supratimas apie jų poveikį padeda kurti jautresnį bendravimą.

❌ „Reikia mažiau galvoti, tada pastosi.“ – Stresas gali turėti įtakos pastojimui, bet nevaisingumas – kompleksinė, dažnai medicininė problema. Ši mintis supaprastina sudėtingą medicininę ir psichologinę realybę, bet ir užkrauna kaltę žmogui, tarsi jo nevaisingumo priežastis būtų tiesiog „per didelis mąstymas“, o ne realūs biologiniai ar medicininiai veiksniai.

❌ „Reikia tik stipriai norėti.“ – Tiesa ta, kad net labai stiprus noras ir pastangos negarantuoja rezultato. Šis mitas gali sukelti kaltės jausmą ir jausmą, kad „nepakankamai stengiuosi“. Nevaisingumas – tai ne valios trūkumas, o sudėtingas biologinis ir emocinis procesas.

❌ „Kai susitaikysi, tada pastosi.“ –  Nors emocinė būsena gali turėti tam tikros įtakos, šis teiginys supaprastina problemą ir perkelia atsakomybę tik žmogui. Susitaikymas yra vidinis procesas, o ne pastojimo garantija. Tokie žodžiai dažnai žeidžia ir sumenkina žmogaus realią patirtį.

❌ „Jus dar jauni – turit laiko, viskas bus gerai“ –  Toks požiūris sumenkina poros psichologinį skausmą, tarsi jų dabartinis išgyvenimas nebūtų pakankamai „rimtas“, ir lyg laikas vienas savaime išspręstų visus nevaisingumo klausimus. Nevaisingumo patiriama įtampa ir liūdesys gali būti labai gilūs – nepriklausomai nuo amžiaus, o diagnozė dažnai reikalauja aktyvaus dėmesio, tyrimų ir sprendimų.

❌ „Užtat galite daug miegoti, keliauti.“ – Ši frazė, nors ir skamba kaip bandymas įžvelgti pozityvą, dažnai žeidžia, nes nuvertina gilų vidinį troškimą tapti tėvais. Ji sukuria įspūdį, kad gyvenimo be vaikų „privalumai“ turėtų kompensuoti skausmą. Tokie komentarai nutolina nuo tikro ryšio ir empatijos, kurių tuo metu labiausiai reikia.

❌ „Jei nepastoji, vadinasi, vaikui nelemta gimti.“ – Tokie pasakymai tarsi pateisina skausmą ir siūlo „dvasinį“ paaiškinimą, bet jie gali žeisti ir sustiprinti bejėgiškumo jausmą. Jie suponuoja, kad žmogus neturėtų stengtis ar ieškoti pagalbos – nes vis tiek viskas „nulemta iš aukščiau“. Tačiau nevaisingumas – tai ne bausmė ir ne likimo ženklas, o sudėtingas biologinis ir emocinis procesas, į kurį verta žiūrėti realistiškai ir su pagarba žmogaus išgyvenimui.

❌ „Jums reikėtų įsivaikinti – daug kas po to pastoja.“ – Ši frazė žeidžia, nes paverčia įvaikinimą ne kaip savarankišką, brandų sprendimą mylėti ir auginti vaiką, o kaip priemonę pastoti. Toks požiūris nuvertina tiek įvaikintą vaiką, tiek pačią tėvystę – tarsi jis būtų tik „įrankis“ biologiniam vaikui susilaukti. Be to, ši frazė kuria klaidingą viltį, paremtą atsitiktiniais pasakojimais, o ne realybe.

Savipagalbos (paramos) grupė Grupiniai susitikimai žmonėms, susiduriantiems su nevaisingumo tema. Sužinoti daugiau

Seminaras Periodiškai vykstantys seminarai nevaisingumo temoje. Sužinoti daugiau