Įvadas

Nevaisingumas – tai jautri ir dažnai skausminga tema, su kuria susidūrę žmonės dažnai jaučiasi izoliuoti ar nesuprasti. Vienas iš didžiausių iššūkių šioje situacijoje – kaip apie tai kalbėtis su draugais ir šeima. Kai kurie žmonės nori išlaikyti savo patirtį privačia, kiti jaučia poreikį dalintis, bet bijo nesupratimo ar nepatogių reakcijų. Aptarsime, kaip tinkamai komunikuoti su artimaisiais, siekiant emocinės paramos ir išsaugant savo ribas.

Kodėl svarbu kalbėtis apie nevaisingumą?

• Emocinė parama. Pasidalijimas su artimaisiais gali suteikti palengvėjimą ir padėti jaustis mažiau vienišiems.
• Mitų griovimas. Atviras pokalbis gali padėti draugams ir šeimai geriau suprasti nevaisingumo iššūkius ir pašalinti klaidingus įsitikinimus.
• Asmeninių ribų nustatymas. Pasikalbėjimas leidžia aiškiai apibrėžti, ko jums reikia iš aplinkinių – ar tai būtų tiesiog išklausymas, ar praktinė pagalba.

Kada ir kaip pradėti pokalbį?

Pasirinkite tinkamą laiką ir vietą. Pokalbiai apie jautrias temas neturėtų vykti skubotai ar viešose vietose. Rinkitės ramų, privačiai pokalbiui tinkantį laiką, kuomet nereikia niekur skubėti.

Apibrėžkite savo tikslą. Pagalvokite, ko tikitės iš pokalbio: ar norite tiesiog pasidalinti savo patirtimi, ar tikitės konkrečios paramos? Apie tai svarbu pranešti pokalbio pradžioje, kad jūsų pašnekovui būtų aiškios pokalbio ribos.

Būkite nuoširdūs, bet aiškūs. Jei jums sunku pradėti pokalbį, galite naudoti tokią frazę: „Noriu su tavimi pasikalbėti apie kažką labai svarbaus man. Gali būti, kad tai bus nelengvas pokalbis, bet man svarbu, kad žinotum, ką išgyvenu.“ Taip pat galite perspėti, kad galbūt verksite pokalbio metu, bet tai nereiškia, kad pašnekovui reikia pulti jus raminti.

Kaip reaguoti į skirtingas aplinkinių reakcijas?

🙂 Supratingi ir palaikantys draugai. Kai kurie žmonės sureaguos labai palaikančiai ir supratingai – tai bus jūsų emocinis ramstis. Tokius žmones drąsiai įtraukite į savo emocinio palaikymo ratą – tai labai svarbus pagalbos sau būdas.

:\ Nesusipratimas ar nejautrios pastabos. Gali būti, kad kai kurie artimieji nesupras jūsų patirties ir netyčia pasakys skaudžius ar nejautrius komentarus (pvz., „Nesijaudink, kai nustosi galvoti, viskas susitvarkys“, „Tu dar jauna, viskas bus gerai“). Tokiais atvejais galite ramiai paaiškinti: „Man tai yra sudėtingas procesas, todėl tokie komentarai man nepadeda.“ Tokiais atvejais galite padėti artimam žmogui ir pasakyti jam kaip jis galėtų jums padėti, kokie žodžiai labiau jus guodžia ir jums padeda. Kartais mūsų aplinką tereikia šiek tiek edukuoti ir tuomet galėsim gauti visokeriopą palaikymą.

🙁 Tie, kurie nenori arba negali suprasti. Visgi kai kurie žmonės gali reaguoti nejautriai arba vengti šios temos. Svarbu prisiminti, kad tai nėra jūsų kaltė – kai kurie žmonės tiesiog nemoka tinkamai reaguoti į kitų skausmingas, jautrias temas, todėl jie negali tapti pagalbos šaltiniu.

Kaip nustatyti ribas?

• Pasirinkite, su kuo dalinatės. Nereikia kalbėti su visais – rinkitės žmones, kuriais pasitikite.
• Aiškiai pasakykite, kas jums padėtų. Pavyzdžiui: „Man nereikia patarimų ar „stebuklingų sprendimų“ – tiesiog noriu, kad mane išklausytum.“
• Nebijokite užbaigti nemalonaus pokalbio. Jei kas nors spaudžia jus kalbėti, nors nesate pasiruošę, galite sakyti: „Šiuo metu man sunku apie tai kalbėti, bet ačiū už rūpestį.“

Ką daryti, jei nesijaučiate suprasti?

• Ieškokite palaikymo grupių. Kartais lengviau atsiverti žmonėms, kurie patys yra išgyvenę panašią patirtį. Galite prisijungti prie paramos grupių ar forumų internete, kur dalijamasi išgyvenimais, patarimais ir palaikymu.
• Raskite jums priimtiną saviraiškos būdą. Jei kalbėti sunku, pabandykite išreikšti savo jausmus raštu – rašykite dienoraštį, laišką sau ar artimam žmogui, net jei jo neišsiųsite. Tai gali padėti susivokti savo mintyse ir emocijose.
• Apsvarstykite psichologo konsultaciją. Jei jaučiate, kad pokalbiai su artimaisiais nesuteikia palengvėjimo, profesionali psichologinė pagalba gali būti labai naudinga – tai saugi erdvė tyrinėti savo išgyvenimus ir ieškoti sprendimų.
• Remkitės patikimais informacijos šaltiniais. Ieškokite moksliškai pagrįstos informacijos – knygose, mokslininkų ar specialistų publikacijose, paskaitose ar mokymuose. Tai gali suteikti aiškumo, padėti suprasti savo patirtį ir atrasti veiksmingus būdus, kaip ją įveikti.

Išvada

Nevaisingumas yra sudėtinga ir emociškai sunki tema, todėl svarbu atsirinkti, su kuo ir kaip apie tai kalbėti. Nėra teisingo ar neteisingo būdo dalintis savo patirtimi – svarbiausia, kad jaustumėtės saugiai ir suprasti. Leiskite sau pasirinkti, kas jums labiausiai tinka, ir nepamirškite, kad nesate vieni – yra žmonių, kurie gali ir nori jus palaikyti.

💚 Priimkite savo jausmus. Kiekviena emocija – natūrali. Nereikia „būti stipriam“. Svarbu leisti sau jausti ir kalbėti apie tai. Leiskite sau jausti – liūdesį, pyktį, pavydą, neviltį. Emocijų pripažinimas yra pirmas žingsnis į vidinę ramybę.

💚 Rūpinkitės santykiais. Nevaisingumas paveikia abu partnerius. Savo poroje dalinkitės, kaip jaučiatės, ko bijote, ko tikitės. Skirkite laiko buvimui kartu, neužsiskleiskite, kalbėkitės apie savo išgyvenimus. Atvirumas kuria artumą. Nevaisingumas neturi tapti vieninteliu jūsų santykių turiniu. Puoselėkite ryšį, kurkite intymumą.

💚  Padėkite artimiesiems padėti jums
Kalbėkite su artimaisiais apie tai, kaip jie galėtų jus palaikyti – pasakykite, kokie žodžiai ar reakcijos jums padeda, o kokie skaudina. Ne visi žino, kaip kalbėti apie nevaisingumą, todėl jūsų atvirumas gali padėti sukurti saugesnį ir palaikantį ryšį.

💚 Ieškokite paramos. Kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą, dalyvaukite paramos grupėse, bendraukite su žmonėmis, kurie jus supranta. Dalijimasis savo patirtimi gali ne tik palengvinti emocinę naštą, bet ir padėti pamatyti, kad jūsų jausmai yra natūralūs ir suprantami.

💚 Nepamirškite savęs. Darykite tai, kas teikia džiaugsmą – hobiai, gamta, sportas, kūryba. Gyvenimas nevaisingumo metu neturi sustoti. Kai gyvenime išlieka erdvės malonioms veikloms, lengviau išlaikyti viltį, vidinę pusiausvyrą ir jausmą, kad gyvenimas vyksta čia ir dabar – ne tik „po to, kai…“.

💚 Ribokite stresą. Praktikuokite atsipalaidavimo technikas, meditaciją, kvėpavimo pratimus. Tai padeda susigrąžinti vidinę ramybę bei pusiausvyrą bei ženkliai sumažina kortizolio (streso hormono) kiekį kraujyje.

💚  Ribokite informaciją ir jos šaltinius
Internetas kupinas prieštaringos informacijos. Rinkitės patikimus šaltinius ir gydytojus, o ne forumus. Per didelis informacijos kiekis gali kelti sumaištį, nerimą ir net klaidinti, todėl verta atsirinkti, kas iš tiesų jums padeda.

💚  Priimkite, kad viskas gali užtrukti
Nevaisingumo gydymas – tai ne sprintas, o maratonas. Palaikykite save ir vienas kitą pakeliui. Kartais reikės laukti, keisti planus ar priimti netikėtus sprendimus – lankstumas ir kantrybė padeda išlikti stipriems net ir nežinomybėje.

💚  Leiskite sau išeiti iš „paciento“ vaidmens
Kartais naudinga sąmoningai padaryti pertrauką nuo gydymo, tyrimų ar nuolatinio laukimo. Tai laikas atsigauti, grįžti į gyvenimą be vizitų grafikų ir priminimų, kad esate ne tik pacientas, bet ir žmogus – mylintis, kuriantis, gyvenantis.