Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad nevaisingumas – tai vyro ir/ar moters reproduktyvios sistemos sutrikimas, kuris diagnozuojamas tuomet, kai pora, turinti reguliarius lytinius santykius, nepastoja ilgiau nei 12  mėnesių. Nevaisingumas – tai liga ir Lietuvoje naudojamoje Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK) turinti savo pagrindinius kodus: N97 – moterų nevaisingumas, N46 – vyrų.

PSO duomenimis pasaulyje nevaisingumu serga maždaug 48 milijonai porų ir maždaug 186 milijonai žmonių yra paveikti šios ligos. Aišku, tie skaičiai yra apytiksliai ir konkretaus skaičiaus niekas niekada nežinos, manau, jie yra kur kas didesni. Be to, kasmet šie skaičiai sparčiai auga.

Nevaisingumas būna pirminis ir antrinis. Pirminis – kai pora nepastoja su pirmu vaiku, antrinis – kai jau turinti biologinį vaiką pora negali pastoti antrą ar trečią kartą. Literatūroje minima, kad antrinio nevaisingumo priežastys praktiškai tos pačios, kaip ir pirminio, tad ir gydymas niekuo nesiskiria. Šis nevaisingumas toks pat emociškai skausmingas ir atnešantis tiek pat įvairių jausmų ir patirčių, kiek ir pirminis.

Šaltiniai:

Pasaulinės sveikatos organizacijos internetinis puslapis: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/infertility

Knyga: Reproductive trauma. Psychotherapy with infertility and pregnancy loss clients. J. Jaffe, M. O. Diamond, 2011

Nevaisingumas būna moteriškos kilmės, vyriškos kilmės ir būna idiopatinis nevaisingumas, t. y. neaiškios kilmės. Nevaisingumo priežastys yra labai įvairios. Pateiksiu tas, kurios yra aprašomos PSO.

Moterų nevaisingumo priežastys: kiaušintakių sutrikimai, kiaušidžių sutrikimai, gimdos sutrikimai, endokrininės sistemos sutrikimai, sukeliantys reprodukcinių hormonų disbalansą, genetiniai sutrikimai (pvz., MTHFR geno).

Vyrų nevaisingumo priežastys: varpos funkcionavimo sutrikimai, sukeliantys disfunkcijas išmetant spermą, sėklidžių funkcijų sutrikimai, nenormali spermos funkcija ir kokybė, endokrininiai sutrikimai, sukeliantys hipofizės, pagumburio ir sėklidžių gaminamų hormonų anomalijas.

Nevaisingumo priežastys ne visada būna labai konkrečios ir mediciniškai lengvai surandamos. Kaip minėjau, ligų klasifikacijoje nevaisingumas turi savo pagrindinius kodus, tačiau jei įsižiūrėti į klasifikaciją atidžiau, rasime, kad įvairios kitos ligos gali būti siejamos su nevaisingumo priežastimi. Pavyzdžiui, vyrų nevaisingumas žymimas N46 kodu, tačiau toks dalykas kaip sėklidės užsisukimas (kodas N44) irgi gali būti laikomas nevaisingumo priežastimi.

PSO atkreipia dėmesį, kad poros nevaisingumui įtakos turi ir aplinkos bei gyvenimo būdo faktoriai. Rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas, stiprus nutukimas veikia žmogaus vaisingumą. Nuo savęs pridėčiau, kad taip pat veikia ir streso bei įtampos kiekis gyvenime, nuovargio lygis, miego ar bendrai poilsio kiekis.

Kaip psichologė, savo darbe susidūriau su tuo, kad nevaisingumą patiriantiems žmonėms labai svarbu atrasti šios savo ligos priežastis. Tai labai suprantama, nes priežasties žinojimas – tai galimybė gydytis ir ją išspręsti, o kartu, tai dar ir tam tikro nusiraminimo šaltinis, juk visada trokštame viską žinoti. Todėl idiopatinis nevaisingumas yra emociškai sunkus, nes iš vienos pusės išlieka viltis natūralaus pastojimo (juk aiškios nepastojimo priežasties nėra), iš kitos pusės – gana dažnai pora negali sustoti priežasties paieškoje, įstumdami save į nuolatinę kovą bei įtampą.

Šaltiniai:

Pasaulinės sveikatos organizacijos internetinis puslapis: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/infertility

Knyga: Reproductive trauma. Psychotherapy with infertility and pregnancy loss clients. J. Jaffe, M. O. Diamond, 2011

Šiuolaikinė medicina yra tiek stipriai pažengusi nevaisingumo gydime, kad galima tik stebėtis, kokius stebuklus gali padaryti medikų komanda. Viena mano klientė labai gražiai pasakė: „Esu dėkinga, kad gimiau tuo laiku, kai medicina gali nemažai padėti su nevaisingumu.“ Gydymo būdų yra daug ir įvairių, lengvesnių ir sunkesnių, trumpų ir ilgai trunkančių, invazinių ir neinvazinių. Apie juos smulkiai nerašysiu, nes nesu medikė, kad galėčiau korektiškai ir teisingai pateikti tokią informaciją. Gydymas priklauso nuo nustatytos nevaisingumo priežasties ir ar ji iš viso yra žinoma. Gydymas neretai būna gana ilgas. Šiuolaikinė medicininė pagalba nevaisingume apima ir tokias procedūras, kaip apvaisinimas moters kūne arba dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje. Čia gydymu gal nepavadinsi, labiau pagalba su pastojimu. Džiugu, kad ir donorystės paslauga yra prieinama Lietuvoje.

Man asmeniškai labai patinka, kai medicina į žmogų žiūri kompleksiškai ir medikai, ieškodami poros nepastojimo priežasčių, atkreipia dėmesį į visas paciento (-ų) svarbias biologines sferas, ne tik į reproduktyvios sistemos funkcionavimą bet ir į hormoninę sistemą, virškinimo sistemą ir pan. Todėl man asmeniškai labai patinka naprotechnologijos bei endobiogenikos požiūriai. Nuorodas į juos rasite čia.

Psichologinė pagalba nevaisingumo temoje yra labai svarbi, sakyčiau tai yra savotiškas gydymo metodas. Jokiu būdu nemanau, kad biologines nevaisingumo priežastis galima išgydyti psichologija, tikrai ne. Dar labiau, aš visiškai netikiu, kad egzistuoja taip vadinami psichologiniai barjerai ar kamščiai, kurie blokuoja pastojimą. Tokia nuomonė egzistuoja, nesiginčysiu su ja. Tiesiog, remdamasi savo patirtimi ir žiniomis, drąsiai teigiu savo nuomonę, kad aš tuo netikiu. Užtat tikiu ir žinau, kad psichologinis konsultavimas ar psichoterapija gali padėti nevaisingumo paliestam žmogui jaustis visaverčiu. Psichologinė pagalba padeda išmokti kurti kokybiškus santykius: su savimi, aplinkiniais, pasauliu, padeda atgauti kontrolės jausmą ten, kur jos reikia, ir paleisti ten, kur negali jos turėti. Todėl visiems, kas susiduria su nevaisingumu aš rekomenduoju kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, jau vien tam, kad susivoktumėt, kaip ši patirtis veikia jus ir jūsų gyvenimą.

Šaltiniai:

Pasaulinės sveikatos organizacijos internetinis puslapis: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/infertility

Knyga: Reproductive trauma. Psychotherapy with infertility and pregnancy loss clients. J. Jaffe, M. O. Diamond, 2011

Nevaisingumo psichologija: konsultavimas, psichoterapija